Šiandien jau antra diena kaip esu Šanchajuje. Kelionė iki jos, trukusi beveik 15 valandų, buvo varginanti. Keturios valandos iš jų praleistos Helsinkio oro uoste. Gausybė parduotuvių ir kavinių, itin aukštomis kainomis. Tačiau puiki maisto kokybė atperka ir brangumą, ir ypatingo lėtumo suomišką aptarnavimą.
Skrydis į Šanchajų truko virš 9 valandų. Atskridome ryte, apie 7 valandą vietos laiku, Lietuvos laiku apie 2 valandą nakties. Skrydžio metu du kartus maitino. Vakarienei – vištiena arba jautiena pasirinktinai, pakelis sausainių, bandelė, sūris. Pusryčiams – sumuštinis su kumpiu, jogurtas, keksiukas. Maistas su žodžiu “skanu” neturi nieko bendro. Viso skrydžio metu vanduo, arbata, kava, vynas, alus – nemokamai. Galima žiūrėti filmus (taip pat ir naujausias įvairių serialų serijas, koncertų įrašus ir pan.), žaisti žaidimus, klausytis muzikos – pasirinkimas didžiulis. Taip pat duoda apklotėlį bei pagalvėlę. Naktį skridome per Sibirą, buvo pilnatis, vaizdelis pro slapta atidarytą langelį stulbinantis.
Atskridus į Šanchajaus Pudong oro uostą, sėdome į Maglev traukinį, kuris rytais ir vakarais važiuoja 300 km/h greičiu, o dienos metu 450 km/h. Arti miesto centro atsiduri per 10 minučių. Nuo stoties iki apartemantų baltųjų rajone, kur gyvena mano tėtis, važiavome taksi. Eismo taisyklės sunkiai suvokiamos europiečiams. Kiekvienas rūpinasi savimi, o kitu pasirūpina papypsėdamas, pvz. kai automobilis suka į kairę, posūkio metu jis apie tai praneša garso signalu (tai reiškia : “saugokis manęs, aš važiuoju ant tavęs.”) Pėsčiųjų praleidimas čia neegzistuoja.
Paprasti dviejų kambarių apartemantai 20 aukštų name kiaurą parą saugomi budinčiųjų, kurie arba miega arba labai viltingai laukia kol europietis jiem nusišypsos ir pasakys “Nyhau” – staiga jo veidas nušvinta, šypsena iki ausų ir jis laimingas atsako “Nyhau”. Negana to, visą apartamentų kvartalą, kuriame yra 8 tokie namai, saugo dar vienas sargybinis, kuris stebi įeinančius į aptvertą zoną ar įvažiuojančias mašinas. Apartamentai paprasti, sako, tradiciniai, daug raudonos spalvos – mat ji neša sėkmę. Ir jokių radiatorių (
).
Pirmas dalykas, kuris nustebino Šanchajuje – tvankus oras, drėgmė, lietus, šiluma – tarytum esi garų pirtyje. Šiuo metu Šanchajuje – liūčių sezonas. Per žinias pastoviai rodo netoliese esančius miestelius, kuriuose potvyniai. Na, pats Šanchajus dar neplaukia. Lietus šiltas, daug mielesnis nei lietuviškas, tačiau garsas gali neleisti užmigti. Namuose rūbai net neišdžiūna. Oda, regis, negali atsidžiaugti – jokių kremų nereikia
.
Vakar aplankėme Bund krantinę, netoli garsios shopping’o Nanjing gatvės. Deja, matomumas nebuvo puikus, bet vaizdelis smagus
Vakarieniavome kinų restorane, prie pat Nanjing. Maistas pasižymėjo aštrumu, kainos atitiko kokybę. Padavėjui europietis – pats svarbiausias klientas.
Jau galėčiau nemažai papsakoti apie kinų mentalitetą, civilizacijų skirtumus, bet dar palauksiu didesnės apšvietos ir daugiau potyrių. Kitą kartą pabandysiu aprašyti namuose gamintą maistą bei tolimesnius nuotykius. O šiam kartui tiek,
Myliu, bučiuoju, iki!
Dal.







Posted by Mykolas on birželio 19, 2011 at 13:33
Peržiūrėjom su Dariuku. Labai švanku. Baltas pavydas. Tolesnės sėkmės. Senelis