Shanghai: maistas, masažai ir perlai

Vakar vakare vakarieniavome japonų restorane. Patys kinai pripažįsta, kad japonų virtuvė – pati geriausia, švariausia. Na, o lyginant kinišką alų su japonišku – pastarasis tikrai laimi.

Po vakarienės lankėmės Lujiazui, kitoje Bund krantinės pusėje, iš arti pamatėm televizijos bokštą bei aukščiausius Šanchajaus dangoraižius. Deja, dėl žemai nusileidusių debesų negalėjome matyti viso jų aukščio.

Sekmadienio rytą, kaip tikri krikščionys pradėjom nuo katalikų bažnyčios aplankymo. Jokios ramybės ten neradom – stebėjom, kaip, jie (jie – kažkokie kinai) kėlė spintą iš pirmo aukšto į antro aukšto balkonėlį bažnyčios viduje.

Taip pat lankėmės masažo salone. Akupresūrinis masažas – kai masažuojama per rūbus, papildomai uždengus rankšluostėliu. Masažas vietomis skausmingas, pirštais, rankomis, alkūnėmis masažuojama nugara, kojos, kaklas, galva, veidas, o visas malonumas trunka apie valandą. Per visišką nesusipratimą masažuotojai mamai ir man suorganizavo pėdų masažą (mes nei jo prašėm, nei norėjom, mus tiesiog nuvedė). Maždaug penkiolika minučių mirkėm kojas karšto vandens kubile, o kol jas mirkėm mum masažavo pečius bei kaklą. Vėliau ant kelių uždėjo kamparo kompresus, ant sprando karštų akmenų maišelį ir ėmėsi masažuoti pėdas bei blauzdas. Vėliau jas “išplakė” lyg ir kažkokiu plaktuku. Šis masažas irgi truko valandą. Visų šių dviejų valandų metu mums nešiojo arbatą bei saldžiuosius vynuoginius pomidoriukus.

Na, o dabar pradėsiu savo pasakojimą apie maistą. Jei tik galėčiau, pasidalinčiau visomis turimomis nuotraukomis. Po masažo aplankėme kinišką turgų. Ir ko ten tik nepamatėm – prieskonius, mėsą, žuvį, jūros gėrybes, gyvates, varles, vėžlius, daržoves, vaisius, maistą, gaminamą čia pat, gatvėje. Namo parsinešėme du didelius maišus įvairių dalykų : didžiulių morkų, pomidorų, svogūnų,  taip pat jūros dumblių, keptą ančiuką, keptos duonos (lyg ir blyno), vietoj išvirtų ir aštriais pipirais bei dar kažkokiais prieskoniais pagardintų vėžių. Užkandėlei paragavome kepinukų – į ryžių popierių suvyniotą faršą bei iškeptą aliejuje. Visų patiekalų skonis neišpasakytas.

Dar vakar pietums tėtis namuose pagamino sriubą. Receptas lyg ir paprastas – dedi viską viską : itin plonai pjaustytą avieną, krevetes, įvairiausias kiniškas daržoves, makaronus, imbierą ir t.t.

Manau, maisto aprašymą dar pratęsiu kitomis dienomis – tai užima didžiąją dalį pažinties su Kinija.

Taip pat šįvakar aplankėme Century park prie Shanghai Science and Technology Museum, Perlų turgų bei tėčio vadinamą “Fake Market”, kuris savotiškai primena arabišką turgų.

Beje, orai taisosi – rainstorm’ą pakeitė lengvas shower, o protarpiais iš viso nelyja. Nuo rytojaus žada, kad bus šilčiau ir pamatysime truputį saulutės

Iki kito karto,

Dal.